ūgis

ūgis statusas T sritis Kūno kultūra ir sportas apibrėžtis Kūno ilgis – stovinčio žmogaus vertikalus matmuo nuo žemės iki momens; vienas iš rodiklių, pagal kuriuos vertinamas vaikų ir paauglių fizinis brendimas. Vidutinis naujagimių ūgis (matuojamas gulinčio ištiestomis kojomis): berniukų 51 cm, mergaičių 50 cm. Pirmaisiais gyvenimo metais ūgis padidėja 20–25 cm, antraisiais – 10–15 cm, vėliau didėja po 4–5 cm per metus. Nuo 5 iki 7 metų, vadinamuoju pirmojo tįsimo laikotarpiu, ūgis padidėja 8–10 cm per metus, o pasibaigus lytiniam brendimui (11–12 metų mergaičių ir 13–14 metų berniukų), vadinamuoju pubertatinio augimo šuolio laikotarpiu,– berniukų vidutiniškai 11 cm, mergaičių – 9 cm per metus, o per kitus 2–3 metus didėja po 5–7 cm. 16–17 metų mergaičių ir 18–19 metų berniukų ūgis padidėja po 1–2 cm. Didžiausias žmogaus ūgis būna tarp 20 ir 30 metų, vėliau ima mažėti; senatvėje gali sumažėti daugiau kaip 3%. atitikmenys: angl. height vok. Grösse, f; Körpergrösse, f; Körperlänge, f rus. рост